„Juodosios naktys“ kino festivalio įspūdžiai: Lietuviškos meilės, skausmo bei pasipriešinimo istorijos Estijos kino salėse
Festivalyje pasirodę lietuvių filmai – labai skirtingi. Tiek savo režisūriniu stiliumi, tiek kinematografine kalba, tiek istorijomis bei temomis, tiek žanrais. Tačiau labiausiai džiaugiuosi tarptautiniame festivalyje pamačiusi tiek daug lietuviškų filmų, ko iki šiol neteko padaryti.
Šnekučiuojamės su Marija Kavtaradze: „Viskas ką mes žiūrime, vienaip ar kitaip mus įkvepia“
Su lietuvių režisiere kalbamės apie jos naujausią filmą „Tu man nieko neprimeni“, intymumą bei SunDance’o patirtis.
„Tu man nieko neprimeni“ (2023) apžvalga: Intymus žvilgsnis į meilę ir aseksualumą
Kai atrodo visos meilės istorijos jau papasakotos, išdainuotos, išrašytos, Marija Kavtaradzė į 2023-iųjų metų „Sundance“ kino festivalį atveža unikalią istoriją, kuri nustelbia ne tik tarptautinę žiuri bet ir žiūrovus taip, kad ji į gimtinę parsiveža apdovanojimą už geriausią režisūrą.
„Showing Up“ (2023) apžvalga: Menininko įvaizdžio demistifikacija
Po Kelly Reichardt „The First Cow“, kuris 2022-iais turėjo garbės tapti Kino Pavasario atidarymo filmu, jutau daug šiltų jausmų. Ši jautri bei paprasta istorija apie žmogišką ryšį neišvengiamai sukėlė daug lūkesčių sekančiam režisierės filmui – „Showing Up“.
„Žmogus-voras: aplink multivisatą“ (2023) apžvalga: Kai perspjauni pats save
Šiais metais į kino ekranus grįžęs Miles Morales‘as ir vėl privertė internetą ūžti nuo komentarų, kino teatrus nuo tęsinio ištroškusių kinomanų, o ypatingai didžiulę intrigą palikusi filmo pabaiga sužadins ne vieną diskusiją tarp ištikimiausių Žmogaus voro gerbėjų.
„Close“ (2022) apžvalga: Toksiško vyriškumo žala
Pamenu, kaip beveik lygiai prieš metus, vienam draugui grįžus iš Kanų kino festivalio, aptarinėjome filmo „Close“ plakatą. Tuomet dar filmo nebuvau mačiusi, o apie jį taip pat daug nežinojau, apart to, kad jis laimėjo „Grand Prix“ prizą…
„Taxi Driver“ (1976) retrospektyva: Nesenstanti kino klasika
„Are you talking to me?“ – frazė, kurią tikriausiai yra girdėjęs kiekvienas, net jeigu ir nežino, iš kurio tiksliai filmo ji atkeliauja. Martino Skorsezės neonais nulietas „Taxi Driver“, tai vienas tų retų filmų, kurį kas kart žiūrint, vis randi kažką nauja. Filmas, kurio centre radijuojanti vienatvės tema tikriausiai niekada nepasens ir bėgant metams vis sugebės rasti naujų žiūrovų auditoriją.
„Inside“ (2023) apžvalga: Lėta meno destrukcija be katarsio
„Inside“ pasakoja klaustrofobišką istoriją apie Nemo, meno kūrinių vagį, kuris vieno apiplėšimo metu įstringa prabangiame meno kolekcionieriaus bute. Aukščiausiomis technologijomis apšarvuotas būstas, labiau primenantis modernaus meno muziejaus salę nei kampelį kojoms ištiesti bei įkalinęs Nemo, tampa vienu iš filmo „veikėjų“, įtakojančių Willem’o Dafoe įkūnijamo personažo išgyvenimo šansus bei progresyvų stūmimą beprotybės link.
„Meniu“ (2022) apžvalga: Perkeptas delikatesas
Į filmo „Meniu“ apsireiškimą kino ekranuose žvelgiau neutraliai. Meluočiau sakydama, kad filmo traileris nesukūrė jokių lūkesčių. Tačiau nesijaučiau ir sugundyta pulti į kino teatrą iškart. Veikiau gyvenau mintimi: „galiu ir palaukti. Šiuo metu ir taip yra filmų, kuriuos nekantrauju pamatyti labiau“.