„Studija” (2025) apžvalga: Dar vienas įrodymas, kad TV yra šių dienų Kinas
Beskaitant „New York Times“ kino kritiko James Poniewozik’o neseniai iš „Apple TV+“ įsčių išsiritusio serialo Studija apžvalgą, vos po kelių įžanginių sakinių atrodė, jog jo pasirinkta citatos ir Sopranų analogijos kombinacija negalėjo būti labiau pritaikyta man. Žmogui, kuris, nors ir neitų į tokius kraštutinumus, kad rekomenduotų visiškai nusisukti nuo kino, neseniai baigė pirmą kartą žiūrėti Sopranus ir negali…
Terapijoje su Toniu Soprano
Nežinau, ką veikiau 2007-ųjų birželio 10 dieną – dieną, kuomet beveik 12 milijonų įsiutusių bei suglumusių „HBO” žiūrovų Amerikoje, finalinio Sopranų epizodo transliacijos metu, bėgo skambinti savo kabelinės tiekėjams, norint įsitikinti, kad su jų TV viskas okay…
„Megalopolis“ (2024) apžvalga: Visi vyrai galvoja apie Romos imperiją
Man, kaip ir daugeliui kitų mano kartos atstovų, „Megalopolis“ yra pirmasis ir paskutinis Francis Ford Coppola’os filmas, kurį žiūrėjau su visu likusiu pasauliu – taip kaip karta prieš mane darė su Kubriko „Plačiai užmerktos akys“ (1999) ar kelios kartos prieš juos su Mėnulio nusileidimu (1959). Kitaip sakant: tai ne ką mažiau svarbus įvykis, nei sužinojimas, kad gausi perskaityti pirmą ir paskutinę savo šviežiai išleistą Cormac McCarthy novelę, po to, kai atradai „Blood Meridian“…
„Varžovai“ (2024) apžvalga: Įtemptas kaip teniso raketės tinkliukas
„Twilight“ kartą supažindinus su rimtu, save bei žiūrovą gerbiančiu kanibalistiniu romanu su filmu „Kaulai ir visa kita“, režisierius Luca Guadagnino sugrįžo į ekranus su karščiausia, pagal EDM ritmą pulsuojančia sportine drama nuo neatmenamų laikų… „Varžovai“ tikriausiai yra vienintelis filmas, kurio metu yra laužomos ne tik raketės, draugystės, bet ir žiūrovo įsitikinimai apie savo seksualinę orientaciją.
Kendrick Lamar ir Drake drama. Arba: kodėl dabar yra geriausias metas būti hip-hop’o fanu (ft. Pasigarsink)
Nežinau, kiek tarp mūsų vienetinių skaitytojų yra hip-hop’o klausytojų – turiu omenyje, gero, kokybiško hip-hop’o – ir kiek Jūsų akylai sekate į viešas masines skerdynes panašesnę dramą. Žinau tik tiek: geresnio laiko būti hip-hop’o fanu negalėtų būti.
Tyrimas: Kas yra „industrijos augalas” ir ką tai turi bendro su grupe The Last Dinner Party?
Vienas lemtingas apsilankymas Londone. Susipažinimas su karščiausia Didžiosios Britanijos jaunimo roko grupe, apie kurią žinos ir turės tvirtą nuomonę bene kiekviena sutikta 20-metė su britišku akcentu… Bet ką tai turi bendro su „industrijos augalo” išsireiškimu ir kodėl ši konspiracijos teorija yra didesnė nei šios penkios kylančios žvaigždutės?
DFCitas žiūri: Kovas („Love Lies Bleeding“, „Dune 2“, „All of Us Strangers“…)
Ilgai svarsčius, kaip čia įdomiau „poetiškai pavaškavus“ apie kiną ar apie tą patį išgyventą „Kino pavasarį“, kuris tik vakar oficialiai užsidarė užuolaidas ir iki kitų metų nusimovė trumpikes – supratau, kad nėra reikalo. Taip, tai tikriausiai populiariausias su kinu susijęs renginys Lietuvoje, kiekvienais metais surenkantis vis daugiau kino bacila užsikrėtusių lankytojų ar tų pačių filmų…
„The Zone of Interest“ (2023) apžvalga: Blogio banalybė
Kiekvienas mūsų yra matęs bent po vieną Holokausto filmą, kuriame blogis iš didžiosios B yra nutapomas tokiomis ryškiomis spalvomis, jog net ir Hanibalas Lekteris ar kitas liūdnai pagarsėjęs psichopatas nesudvejotų duriant pirštu. „The Zone of Interest“, ekranizuotas pagal Martin’o Amis 2014 metų novelę tuo tačiu pavadinimu, tuo tarpu, į šią skaudžią temą eina iš visai naujo, bauginamai originalaus kampo.
„Saltburn“ (2023) apžvalga: Kinas sugrįžo, mažyti
Jei antrasis Emerald Fennell filmas nėra linksmiausias bei nuraučiausias iš 2023-čiųjų derliaus, tai bent tikrai labiau šokiruojantis nei tas anas filmas su TikTok’o širdžių daužytoju Jacob’u Elordi.
Geriausi 2023 metų filmai
Nuo „žydiškųjų Žiedų valdovų“ iki painių meilės trikampių ar atominės bombos dydžio epų, štai kaip atrodo šių metų puikiausi kino momentai.