DFCitas

Jei turi dėmesio vertų istorijų, kuriomis norėtum pasidalinti, ar domina rašymas mūsų komandoje - parašyk info@dfcitas.lt Jei turi dėmesio vertų istorijų, kuriomis norėtum pasidalinti, ar domina rašymas mūsų komandoje - parašyk info@dfcitas.lt

Garbanotas „Kūnas dangaus“ (2023) apžvalga: Mylim savo garbanas

Sprendžiant pagal kitus Lietuvos kritikus, atrodo, kad Garbanotas yra neprašaunamas: žurnalas „370“ praėjusį „Heart in A Plastic Bag“ albumą apibūdino „paprasta. Klasika“. Kol „Room For You“, „Lietuvos rytas“ įvardijo kaip „vieną geriausiai skambančių Lietuvos roko albumų per pastarąjį dešimtmetį“. Okay, sakykit ką norit, bet „Room For You“ tikrai yra vienas labiausiai funky praėjusio dešimtmečio albumų Lietuvoje. Bet still – beieškant bent krislo kritikos lietuviškose recenzijose, rasi tik garbanas. Kas visai nepalengvina „Kūnas dangaus“ apžvelgimo.

„Banginis“ (2022) apžvalga: Ašarų pakalnė

Kaip turi atrodyti filmas, apie kurį tiek visi šneka, bet tiek nedaug žino? Filmas, iš mūsų vaikystės prisiminimų ir kinematinės užmaršties sugrąžinęs legendinį „Mumija“ aktorių Brendan’ą Fraser’į? Skaitant šiuos žodžius, daugelis iš Jūsų atsakymą jau žinosit – po „Banginis“ premjeros užsienyje, su šešias minutes trukusiais aplodismentais pagrindiniam aktoriui, praėjo beveik visi metai.

„Infinity Pool“ (2023) apžvalga: Cronenbergiškas košmaras tropikuose

Praėjus metams po paskutiniosios kūniško siaubo tėvelio juostos Crimes of the Future pasirodymo, B. Cronenberg’as taip pat sugrįžo į ekranus su dviem „karščiausiais“ Holivudo veikėjais – tiesiai iš Vikingo kostiumo iššokęs Alexander’is Skarsgård’as, kartu su kruvinąja Ti West’o mūza Mia Goth – jog įrodytų, kad obuolys visgi netoli nuo obels nusirito.

„Salos vaiduokliai“ (2022) apžvalga: Keturi nykščiai aukštyn

„Man tu daugiau nebepatinki“. Žodžiai, kurie duria kaip peilis ir kuriuos tikriausiai yra girdėjęs bene kiekvienas ant šios Žemės paviršiaus vaikštantis (ar po ja gulintis) žmogus — kas, žinoma, nepadaro šios naujienos nei ką mažiau išmušančios iš vėžių. Gerai pamenu, kai su šia universalia tiesa pirmą kartą susidūriau vidurinėje, į verkšlenantį klausimą „bet kodėl?“ buvo atsakyta tik pasiuntimu ant dviejų raidžių. Nors viskas galiausiai išsisprendė, mano (būsimas) psichoterapeutas sektų traumos paliktus kraujo pėdsakus iki pat šios dienos…

Brockhampton „The Family“ (2022) albumo apžvalga: Visi už vieną, vienas už save

Šios eros pabaigai pamatyti — eros, kuri prasidėjo nekalto Kanye West’o gerbėjų forumo dėka ir per pastaruosius 10 metų vis besiplečiančią, ganėtinai progresyvią 20-mečių šutvę, lyg Naujametinį fejerverką iššovė į populiarumo orbitą — nereikėjo kavos tirščių. Viskas seniausiai buvo išraižyta danguje: dar 2019-aisiais grupės įkūrėjas Kevin‘as Abstract „GQ“ žurnalui atviravo, jog „visa tai baigsis kelių albumų eigoje“. Praėjusiais metais atšaukus koncertinį turą už gimtosios Amerikos ribų, o ant „Coachella“ festivalio scenos užlipus su švarkais, ant kurių nugaros puikavosi riebus „Visi geri dalykai kažkada turi baigtis!“ užrašas — pasidarė aišku, jog kolektyvo dienos yra suskaičiuotos.

„Įsikūnijimas. Vandens kelias“ (2022) apžvalga: Baltos duonos kepalas

Anuomet rašyti apie $2.87 milijardus susišlavusį kino gigantą būtų taip pat smagu, kaip ir rašyti seneliui Šalčiui laišką. Dabar, kai tokie filmai, kaip „Black Panther: Wakanda Forever“ ar „Įsikūnijimas. Vandens kelias“ užima visą kino teatrų „pavėsy“, paliekant tokius puikius filmus, kaip „Glass Onion: A Knives Out Mystery“ ar „White Noise“ Netflix’o prieglobsčiui – ranka nekyla. Bet, kaip sakant, ko tik nepadarysi dėl visuomenės gerovės.

„Sight & Sound“ Geriausių visų laikų filmų TOP 100 sąrašo apžvalga

Nežinau, kas labiau gąsdina: tai, jog visos didžiosios lietuvos publikacijos kolektyviai nusprendė apsimesti, jog praėjusią savaitę gerbiamiausių pasaulio kino kritikų, profesorių bei režisierių sudarytas kartą per dešimtmetį organizuojamas „Geriausio visų laikų filmų“ top’as tiesiog neįvyko? Ar tai, jog pirmoje jo vietoje atsidūrė režisierės Chantal Akerman eksperimentinis, feministinis, 3.5 val. trukmės filmas „Jeanne Dielman, 23, quai du commerce, 1080 Bruxelles“?

Arctic Monkeys „The Car“ (2022) albumo apžvalga: Hiustonai, berniukai grįžta namo

Nemeluosiu, „The Car” nėra albumas, kurį įsivaizdavau religingai klausant „Body Paint” trisdešimtą kartą iš eilės. Tuo labiau, tai nėra albumas, kurį gali bet kada išsitraukti, norint įelektrinti gęstančią atmosferą – kaip kažkada tą nepriekaištingai darė „AM”. Jis keistas, pilnas originalių idėjų ir nuklystančių minčių… Aš senstu. Arctic Monkeys sensta.