Brockhampton „The Family“ (2022) albumo apžvalga: Visi už vieną, vienas už save
Šios eros pabaigai pamatyti — eros, kuri prasidėjo nekalto Kanye West’o gerbėjų forumo dėka ir per pastaruosius 10 metų vis besiplečiančią, ganėtinai progresyvią 20-mečių šutvę, lyg Naujametinį fejerverką iššovė į populiarumo orbitą — nereikėjo kavos tirščių. Viskas seniausiai buvo išraižyta danguje: dar 2019-aisiais grupės įkūrėjas Kevin‘as Abstract „GQ“ žurnalui atviravo, jog „visa tai baigsis kelių albumų eigoje“. Praėjusiais metais atšaukus koncertinį turą už gimtosios Amerikos ribų, o ant „Coachella“ festivalio scenos užlipus su švarkais, ant kurių nugaros puikavosi riebus „Visi geri dalykai kažkada turi baigtis!“ užrašas — pasidarė aišku, jog kolektyvo dienos yra suskaičiuotos.
„Įsikūnijimas. Vandens kelias“ (2022) apžvalga: Baltos duonos kepalas
Anuomet rašyti apie $2.87 milijardus susišlavusį kino gigantą būtų taip pat smagu, kaip ir rašyti seneliui Šalčiui laišką. Dabar, kai tokie filmai, kaip „Black Panther: Wakanda Forever“ ar „Įsikūnijimas. Vandens kelias“ užima visą kino teatrų „pavėsy“, paliekant tokius puikius filmus, kaip „Glass Onion: A Knives Out Mystery“ ar „White Noise“ Netflix’o prieglobsčiui – ranka nekyla. Bet, kaip sakant, ko tik nepadarysi dėl visuomenės gerovės.
„Funny Pages“ (2022) filmo apžvalga: Meilės laiškas necenzūriniams komiksams
A24 studijos darbai, ant kurių randami brolių Safdžių pirštų antspaudai ir vienas už kitą ekscentriškesni personažai – niekada neprašauna (jei sutartinai sutiksim niekuomet neužsimint apie „Woodshock“ ir „Slice“). Ir „Funny Pages“ nėra išimtis.
„Sight & Sound“ Geriausių visų laikų filmų TOP 100 sąrašo apžvalga
Nežinau, kas labiau gąsdina: tai, jog visos didžiosios lietuvos publikacijos kolektyviai nusprendė apsimesti, jog praėjusią savaitę gerbiamiausių pasaulio kino kritikų, profesorių bei režisierių sudarytas kartą per dešimtmetį organizuojamas „Geriausio visų laikų filmų“ top’as tiesiog neįvyko? Ar tai, jog pirmoje jo vietoje atsidūrė režisierės Chantal Akerman eksperimentinis, feministinis, 3.5 val. trukmės filmas „Jeanne Dielman, 23, quai du commerce, 1080 Bruxelles“?
„Kaulai ir visa kita“ (2022) apžvalga: Saldžiai kartus Guadagnino sugrįžimas nuo kurio sunku nusisukti
Jei už kiekvieną iš kino salės patyliukais išsliūkinusį žiūrovą naujasis Luca Guadagnino filmas gautų po balą – „Kaulai ir visa kita“ būtų dešimtukas. Deja, kalbam ne apie Gaspar Noe kino juostą, kur bent vieno žmogaus pasišalinimas iš seanso, tradiciškai, įeina į bilieto kainą (režisieriaus malonumui)…
Arctic Monkeys „The Car“ (2022) albumo apžvalga: Hiustonai, berniukai grįžta namo
Nemeluosiu, „The Car” nėra albumas, kurį įsivaizdavau religingai klausant „Body Paint” trisdešimtą kartą iš eilės. Tuo labiau, tai nėra albumas, kurį gali bet kada išsitraukti, norint įelektrinti gęstančią atmosferą – kaip kažkada tą nepriekaištingai darė „AM”. Jis keistas, pilnas originalių idėjų ir nuklystančių minčių… Aš senstu. Arctic Monkeys sensta.
„Bodies Bodies Bodies“ (2022) apžvalga: Problematiški Z kartos siaubai
Kaip nerašyta taisyklė, kiekvienas pasiturintis, save gerbiantis paauglys, tėvams savaitgaliui išvykus bei rūmus patikėjus tavo globon, turi surengti narkotikų, alkoholio bei hormonų pertekusį vakarėlį. Nuo „Projektas X“ (2012), kurio paveldą tą pačią vasarą kinematinio vakarėlio įkvėpti tiek jauni lietuvaičiai, tiek amerikiečiai stengėsi realybėje atkartoti, iki kultinio „Superbad“ (2007) – tai sena kaip mūsų seneliai formulė, suktinės pavidalu perleidžiama iš kartos į kartą. Nuo ko ir prasideda Halina Reijn kruvinas bei problematiškas režisūrinis debiutas „Bodies Bodies Bodies“ (2022)
Politiniai žaidimai
Kompiuteriniai žaidimai yra viena paskutiniųjų fronto linijų pramogų industrijoje, sugebėjusių išlaikyti ribą tarp politikos ir meno. Tačiau vis daugiau pavyzdžių rodo, jog tuo džiaugsimės nebeilgai.
Kendrick Lamar „Mr. Morale & The Big Steppers” (2022) albumo apžvalga: Sunki šlovės kaina
…momentais atrodo, kad tavo muzikinis supratimas-išsilavinimas visuomet bus vienu žingsniu atsilikęs nuo to, ką albume išdarinėja savamokslis reperis.
„Saldymedžio pica“ (2021) apžvalga: Dar vieną gabalėlį, prašyčiau
Seniai mačiau filmą, kuriam taip patikų bėgti. Galėčiau ginčytis, kad brolių Safdžių iki tobulumo nušlifuotas Uncut Gems (2019), ar kad ir tas pats nepažabota energija pulsuojantis Good Time (2019) turi daugiau kadrų, kuriose kažkas kažkur (nuo kažko) bėga. Bet režisūros virtuozas Paul’as Thom’as Andersonas savo pastarajame Saldymedžio pica (2021) filme pranoko pats save.