Praėjo keturi metai po to, kai Guy Ritchie prisilietė prie Karaliaus Artūro IP ir kuriam laikui atbaidė visus nuo tolimesnių mėginimų kažką įdomaus daryti su šia epine legenda kino ekrane. Tuomet, pasirodė režisierius David Lowery su visa A24 chebra užnugaryje ir pristatė turbūt kiečiausią 2021 metų filmą, pastatytą pagal XIV amžiaus poemą. Čia galvos ritasi, užsiliepsnoja, laikas sukasi kartu su objektyvu, gyvena milžiniški Titanai, šnekančios lapės, miško dvasios…
Savižudžių būrys. Mobilizacija (2021) apžvalga: Kad mus skradžiai…
Yra kelios priežastys, dėl kurių paprastas mirtingasis, kuriam nėra mokamos geros „šaibos”, norėtų dar kartą atsėdėti visą Savižudžių būrys (2016) filmą: a) į smilkinį yra įremtas užtaisytas 36 kalibro revolveris b) sumaišei originalą su tęsiniu, o…
Meinstrymas (2020) apžvalga: 50y50 arba internetinės šlovės kaina
Ankstesniais laikais realybės šou mums parūpindavo TV. Šiais – realybės šou personifikavosi į žmonių formą. Jie yra visur ir vienas už kitą absurdiškesni, idiotiški, bet tuo pačiu – įdomesni stebėti. Šių fenomenalių individų kultūra taip giliai įsišaknijusi į interneto struktūrą, jog jų atsikračius (ar pavertus paprastais civiliais) mūsų mėgstamiausia laisvalaikio forma kaip kortų namelis subyrėtų… Po šiai dienai egzistuoja keli režisūriniai bandymai „užkonservuoti” šį judėjimą ateities kartoms. Tačiau nei vienas režisierius (kol kas) nesugebėjo tobulai atkoduoti dabartinės influencer’ių kultūros DNR su visomis jos machinacijomis ir po Instagram’o filtrais paslėptomis pusėmis. Ar Gia Coppola’os „Meinstrymas” yra tas vienintelis?
DOTA: Dragon’s Blood (2021) anime apžvalga
Nutiesęs pagrindus LoL’ui, Heroes of the Storm bei kitiems MOBA žanro žaidimų gigantams, Dota seka Netflix’o Castlevania ekranizacijai iš paskos ir keliasi į TV ekranus. Tik ar šis anime vertas laiko, kurį verčiau galėtum praleisti žaidžiant?
Minari (2020) apžvalga: Amerikietiška svajonė
Ar pastaruoju metu matei filmą, kuris primintų, jog taip pasiilgai kino teatro, kad reikiant atsisėstum prieky kėdę bespardančio vaikiščio? Ar sutiktum sėdėti seanse, kuriame tikrai kažkas per garsiai prieky juoksis, šnekės ir tave vienintelį tai erzins? Pastarųjų metų DFCito favoritas „Minari” yra būtent vienas iš šių retų kaip raudonasis smaragdas filmų