„Babilonas“ (2022) apžvalga: Beprotiškasis „La La Land“ siamo dvynys
Paklausk manęs asmens kodo ar telefono numerio ir iš manęs galimai išgirsi seno laidinio interneto „užsikūrimo“ garsus. Paklausk apie filmus, kurie išmokė kalbėti jų kalba, kita vertus, ir gausi išklausyti, kaip aš pasakoju apie Damien’o Chazelle juostas – kas nepadaro manęs pačiu tinkamiausiu asmeniu šiai apžvalgai, nemanot? Pamenu, lyg tai būtų nutikę vakar, kaip peržiūrėjus dvigubą „Whiplash“ ir Aronofsky’io „Black Swan“ seansą iki penktos ryto nemiegojau, nes nekantravau, kada universiteto bibliotekoje galėsiu atsispausdinti pirmojo scenarijų…
„Banginis“ (2022) apžvalga: Ašarų pakalnė
Kaip turi atrodyti filmas, apie kurį tiek visi šneka, bet tiek nedaug žino? Filmas, iš mūsų vaikystės prisiminimų ir kinematinės užmaršties sugrąžinęs legendinį „Mumija“ aktorių Brendan’ą Fraser’į? Skaitant šiuos žodžius, daugelis iš Jūsų atsakymą jau žinosit – po „Banginis“ premjeros užsienyje, su šešias minutes trukusiais aplodismentais pagrindiniam aktoriui, praėjo beveik visi metai.
„Infinity Pool“ (2023) apžvalga: Cronenbergiškas košmaras tropikuose
Praėjus metams po paskutiniosios kūniško siaubo tėvelio juostos Crimes of the Future pasirodymo, B. Cronenberg’as taip pat sugrįžo į ekranus su dviem „karščiausiais“ Holivudo veikėjais – tiesiai iš Vikingo kostiumo iššokęs Alexander’is Skarsgård’as, kartu su kruvinąja Ti West’o mūza Mia Goth – jog įrodytų, kad obuolys visgi netoli nuo obels nusirito.
„White Noise“ (2022) filmo apžvalga: Koncentruotas triukšmas
Tamsusis metų laikotarpis mūsų gyvenimuose pasireiškia pasikartojančiais kavos puodeliais prie bendro pusryčių stalo; įprastais mūsų nereikšmingų darbų aptarimais, kuriuose visada, be išimties, uždirbame per mažai. Bei smulkiais buitiniais apsižodžiavimais, kurie ilguoju laikotarpiu įtakos turės tiek pat, kiek naujasis Noah Baumbach‘o „White Noise“ kino istorijai.
„Salos vaiduokliai“ (2022) apžvalga: Keturi nykščiai aukštyn
„Man tu daugiau nebepatinki“. Žodžiai, kurie duria kaip peilis ir kuriuos tikriausiai yra girdėjęs bene kiekvienas ant šios Žemės paviršiaus vaikštantis (ar po ja gulintis) žmogus — kas, žinoma, nepadaro šios naujienos nei ką mažiau išmušančios iš vėžių. Gerai pamenu, kai su šia universalia tiesa pirmą kartą susidūriau vidurinėje, į verkšlenantį klausimą „bet kodėl?“ buvo atsakyta tik pasiuntimu ant dviejų raidžių. Nors viskas galiausiai išsisprendė, mano (būsimas) psichoterapeutas sektų traumos paliktus kraujo pėdsakus iki pat šios dienos…
„Ištrauktų peilių paslaptis“ (2022) apžvalga: Linksmiausias Covid’o eros detektyvas
Daniel’ui Craig’ui viskas aišku – ne tik kino ekrane, filmui „nudrėbus“ gudrų siužetinį posūkį, bet ir gyvenime. Praleidus 15 metų darant kaskadinius triukus didžiausiose veiksmo filmų franšizėse, koks tolimesnės karjeros žingsnis gali būti labiau sveikintinas ir atpalaiduojantis, nei visiška rolės priešingybė tai, kuri jį išgarsino?
„Įsikūnijimas. Vandens kelias“ (2022) apžvalga: Baltos duonos kepalas
Anuomet rašyti apie $2.87 milijardus susišlavusį kino gigantą būtų taip pat smagu, kaip ir rašyti seneliui Šalčiui laišką. Dabar, kai tokie filmai, kaip „Black Panther: Wakanda Forever“ ar „Įsikūnijimas. Vandens kelias“ užima visą kino teatrų „pavėsy“, paliekant tokius puikius filmus, kaip „Glass Onion: A Knives Out Mystery“ ar „White Noise“ Netflix’o prieglobsčiui – ranka nekyla. Bet, kaip sakant, ko tik nepadarysi dėl visuomenės gerovės.
„Decision to Leave“ (2022) apžvalga: Tarp kalnų ir vandenynų
Pastaruoju metu, pandemijai ir vis didėjančiam skaičiui streaming’o platformų vagiant žmones iš kino salių, užvirė diskusijos, kas sudaro tikro kino patirtį. Kol Holivudo atsakas buvo sutelktas į pažadus dar garsesnių, greitesnių bei ryškesnių juostų, tik žiūrint kažką panašaus į Park Chan-wook paskutinį filmą susidarai įspūdį, jog būtent taip ir turi atrodyt kinas
„Funny Pages“ (2022) filmo apžvalga: Meilės laiškas necenzūriniams komiksams
A24 studijos darbai, ant kurių randami brolių Safdžių pirštų antspaudai ir vienas už kitą ekscentriškesni personažai – niekada neprašauna (jei sutartinai sutiksim niekuomet neužsimint apie „Woodshock“ ir „Slice“). Ir „Funny Pages“ nėra išimtis.
„Sight & Sound“ Geriausių visų laikų filmų TOP 100 sąrašo apžvalga
Nežinau, kas labiau gąsdina: tai, jog visos didžiosios lietuvos publikacijos kolektyviai nusprendė apsimesti, jog praėjusią savaitę gerbiamiausių pasaulio kino kritikų, profesorių bei režisierių sudarytas kartą per dešimtmetį organizuojamas „Geriausio visų laikų filmų“ top’as tiesiog neįvyko? Ar tai, jog pirmoje jo vietoje atsidūrė režisierės Chantal Akerman eksperimentinis, feministinis, 3.5 val. trukmės filmas „Jeanne Dielman, 23, quai du commerce, 1080 Bruxelles“?