DFCitas

Jei turi dėmesio vertų istorijų, kuriomis norėtum pasidalinti, ar domina rašymas mūsų komandoje - parašyk info@dfcitas.lt Jei turi dėmesio vertų istorijų, kuriomis norėtum pasidalinti, ar domina rašymas mūsų komandoje - parašyk info@dfcitas.lt

Ką žiūrėt šį Heloviną? (2021 versija)

Siaubo filmai. Helovinas — dvi mūsų mėgiamos progos, kurios dera taip pat puikiai, kaip Džem’pub’as, lipnus parketas ir „gėdos kelias” namo. Nors šiais metais, apart kelių neblogų egzempliorių, tikėjomės išvysti daugiau „post-Covid’inių” siaubekų, „derlius” kaip niekad yra gausus. Štai mūsų kruopščiai atrinktas 2021-ųjų siaubo filmų crème de la crème.

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis 2021 apžvalga

Nežinau kaip jūs, tačiau žengti į Vilniaus dokumentinių filmų festivalį, seniausią tarptautinį dokumentinio kino festivalį Baltijos šalyse buvo keista. Tikriausiai todėl, nes dokumentiniai filmai nebėra kažkas, į ką spoksant surandi savo apsipūtusius kambariokus ar įsijungi prie sekmadienio pusryčių stalo…

Žaliasis riteris (2021) apžvalga: Aukšto pilotažo pornografija Artūrinės fantastikos mėgėjams

Praėjo keturi metai po to, kai Guy Ritchie prisilietė prie Karaliaus Artūro IP ir kuriam laikui atbaidė visus nuo tolimesnių mėginimų kažką įdomaus daryti su šia epine legenda kino ekrane. Tuomet, pasirodė režisierius David Lowery su visa A24 chebra užnugaryje ir pristatė turbūt kiečiausią 2021 metų filmą, pastatytą pagal XIV amžiaus poemą. Čia galvos ritasi, užsiliepsnoja, laikas sukasi kartu su objektyvu, gyvena milžiniški Titanai, šnekančios lapės, miško dvasios…

Meinstrymas (2020) apžvalga: 50y50 arba internetinės šlovės kaina

Ankstesniais laikais realybės šou mums parūpindavo TV. Šiais – realybės šou personifikavosi į žmonių formą. Jie yra visur ir vienas už kitą absurdiškesni, idiotiški, bet tuo pačiu – įdomesni stebėti. Šių fenomenalių individų kultūra taip giliai įsišaknijusi į interneto struktūrą, jog jų atsikračius (ar pavertus paprastais civiliais) mūsų mėgstamiausia laisvalaikio forma kaip kortų namelis subyrėtų… Po šiai dienai egzistuoja keli režisūriniai bandymai „užkonservuoti” šį judėjimą ateities kartoms. Tačiau nei vienas režisierius (kol kas) nesugebėjo tobulai atkoduoti dabartinės influencer’ių kultūros DNR su visomis jos machinacijomis ir po Instagram’o filtrais paslėptomis pusėmis. Ar Gia Coppola’os „Meinstrymas” yra tas vienintelis?

DOTA: Dragon’s Blood (2021) anime apžvalga

Nutiesęs pagrindus LoL’ui, Heroes of the Storm bei kitiems MOBA žanro žaidimų gigantams, Dota seka Netflix’o Castlevania ekranizacijai iš paskos ir keliasi į TV ekranus. Tik ar šis anime vertas laiko, kurį verčiau galėtum praleisti žaidžiant?

Minari (2020) apžvalga: Amerikietiška svajonė

Ar pastaruoju metu matei filmą, kuris primintų, jog taip pasiilgai kino teatro, kad reikiant atsisėstum prieky kėdę bespardančio vaikiščio? Ar sutiktum sėdėti seanse, kuriame tikrai kažkas per garsiai prieky juoksis, šnekės ir tave vienintelį tai erzins? Pastarųjų metų DFCito favoritas „Minari” yra būtent vienas iš šių retų kaip raudonasis smaragdas filmų

Ką žiūrėt šį Helovyną?

Trumpa siaubo pasakėčia: įsivaizduokit, 2020-ieji, Naujųjų išvakarės, „Naujametinis žiburėlis” kaip niekad žiūrimas (aišku, tik ne renginio auditorijos, kurioje ūžia nuo praėjusių metų paliktos, tuščios kėdės). Bežiūrint Likimo ironija, arba po pirties, tėvai ir seneliai tikriausiai dar niekad taip nesiilgėjo 1975-ųjų (daug fizinio kontakto, lytėjimo – siurrealus vaizdelis – kasmetinis atsidusimas, jog „prie ruso buvo geriau…”; […]

Apžvalga: “Tommaso” (2019)

Kartą metuose pasirodo filmas, kurio neišlaukęs legaliuose/nelegaliuose internetiniuose servisuose, kaip Filmux, Putlocker, ar visų kibernetinių piratų olimpe, The Pirate Bay, toks skrudžas kaip aš nepagaili paaukoti dešimt žalių, jog (legaliai) gautų jį pamatyti anksčiau laiko (žinant lietuvos kino rinką – gal net vienas iš nedaugelio). Šiais metais šį titulą pasiglemžė amerikiečių veterano režisieriaus, Abel Ferrara’os, […]