Riba tarp muzikos klausymo įpročių ir žanrų išskirtinumo pastaraisiais metais žymiai susiaurėjo. Moderniajai muzikos scenai įkvėpimo semiantis iš vis įvairėjančių šaltinių, nustatyti būtent kokį žanrą prijaučia kasdienis gatvėje einantis asmuo darosi vis sudėtingiau…
JPEGMAFIA/Danny Brown albumo „Scaring the Hoes“ apžvalga: Celibatas prasideda už 3…2…1
Esat susipažinę su begalybės beždžionių teorema? Na, žinot: jei prie rašomosios mašinėlės pasodinsi šimpanzę ir priversi ją daužyti klavišus, anksčiau ar vėliau viena iš jų pagimdys pilnutėlį, tobulai atkartotą Šekspyro veikalą, nors ir patį „Hamletą“. Įdomi teorema, kuri tampa dar įdomesnė, kai (beveik) kiekvieno moksleivio nekenčiamiausią dramaturgą sukeiti vietomis su reddit’o talentingiausiais reperiais-troliais, JPEGMAFIA bei […]
Garbanotas „Kūnas dangaus“ (2023) apžvalga: Mylim savo garbanas
Sprendžiant pagal kitus Lietuvos kritikus, atrodo, kad Garbanotas yra neprašaunamas: žurnalas „370“ praėjusį „Heart in A Plastic Bag“ albumą apibūdino „paprasta. Klasika“. Kol „Room For You“, „Lietuvos rytas“ įvardijo kaip „vieną geriausiai skambančių Lietuvos roko albumų per pastarąjį dešimtmetį“. Okay, sakykit ką norit, bet „Room For You“ tikrai yra vienas labiausiai funky praėjusio dešimtmečio albumų Lietuvoje. Bet still – beieškant bent krislo kritikos lietuviškose recenzijose, rasi tik garbanas. Kas visai nepalengvina „Kūnas dangaus“ apžvelgimo.
Brockhampton „The Family“ (2022) albumo apžvalga: Visi už vieną, vienas už save
Šios eros pabaigai pamatyti — eros, kuri prasidėjo nekalto Kanye West’o gerbėjų forumo dėka ir per pastaruosius 10 metų vis besiplečiančią, ganėtinai progresyvią 20-mečių šutvę, lyg Naujametinį fejerverką iššovė į populiarumo orbitą — nereikėjo kavos tirščių. Viskas seniausiai buvo išraižyta danguje: dar 2019-aisiais grupės įkūrėjas Kevin‘as Abstract „GQ“ žurnalui atviravo, jog „visa tai baigsis kelių albumų eigoje“. Praėjusiais metais atšaukus koncertinį turą už gimtosios Amerikos ribų, o ant „Coachella“ festivalio scenos užlipus su švarkais, ant kurių nugaros puikavosi riebus „Visi geri dalykai kažkada turi baigtis!“ užrašas — pasidarė aišku, jog kolektyvo dienos yra suskaičiuotos.
Arctic Monkeys „The Car“ (2022) albumo apžvalga: Hiustonai, berniukai grįžta namo
Nemeluosiu, „The Car” nėra albumas, kurį įsivaizdavau religingai klausant „Body Paint” trisdešimtą kartą iš eilės. Tuo labiau, tai nėra albumas, kurį gali bet kada išsitraukti, norint įelektrinti gęstančią atmosferą – kaip kažkada tą nepriekaištingai darė „AM”. Jis keistas, pilnas originalių idėjų ir nuklystančių minčių… Aš senstu. Arctic Monkeys sensta.