fbpx

Filmai

„Įsikūnijimas. Vandens kelias“ (2022) apžvalga: Baltos duonos kepalas

Anuomet rašyti apie $2.87 milijardus susišlavusį kino gigantą būtų taip pat smagu, kaip ir rašyti seneliui Šalčiui laišką. Dabar, kai tokie filmai, kaip „Black Panther: Wakanda Forever“ ar „Įsikūnijimas. Vandens kelias“ užima visą kino teatrų „pavėsy“, paliekant tokius puikius filmus, kaip „Glass Onion: A Knives Out Mystery“ ar „White Noise“ Netflix’o prieglobsčiui – ranka nekyla. Bet, kaip sakant, ko tik nepadarysi dėl visuomenės gerovės.

„Decision to Leave“ (2022) apžvalga: Tarp kalnų ir vandenynų

Pastaruoju metu, pandemijai ir vis didėjančiam skaičiui streaming’o platformų vagiant žmones iš kino salių, užvirė diskusijos, kas sudaro tikro kino patirtį. Kol Holivudo atsakas buvo sutelktas į pažadus dar garsesnių, greitesnių bei ryškesnių juostų, tik žiūrint kažką panašaus į Park Chan-wook paskutinį filmą susidarai įspūdį, jog būtent taip ir turi atrodyt kinas

„Sight & Sound“ Geriausių visų laikų filmų TOP 100 sąrašo apžvalga

Nežinau, kas labiau gąsdina: tai, jog visos didžiosios lietuvos publikacijos kolektyviai nusprendė apsimesti, jog praėjusią savaitę gerbiamiausių pasaulio kino kritikų, profesorių bei režisierių sudarytas kartą per dešimtmetį organizuojamas „Geriausio visų laikų filmų“ top’as tiesiog neįvyko? Ar tai, jog pirmoje jo vietoje atsidūrė režisierės Chantal Akerman eksperimentinis, feministinis, 3.5 val. trukmės filmas „Jeanne Dielman, 23, quai du commerce, 1080 Bruxelles“?

„Bodies Bodies Bodies“ (2022) apžvalga: Problematiški Z kartos siaubai

Kaip nerašyta taisyklė, kiekvienas pasiturintis, save gerbiantis paauglys, tėvams savaitgaliui išvykus bei rūmus patikėjus tavo globon, turi surengti narkotikų, alkoholio bei hormonų pertekusį vakarėlį. Nuo „Projektas X“ (2012), kurio paveldą tą pačią vasarą kinematinio vakarėlio įkvėpti tiek jauni lietuvaičiai, tiek amerikiečiai stengėsi realybėje atkartoti, iki kultinio „Superbad“ (2007) – tai sena kaip mūsų seneliai formulė, suktinės pavidalu perleidžiama iš kartos į kartą. Nuo ko ir prasideda Halina Reijn kruvinas bei problematiškas režisūrinis debiutas „Bodies Bodies Bodies“ (2022)

nope; jordan peele; apžvalga; iliustracija;

„Ne“ (2022) apžvalga: Amerikietiška svajonė, kuriai pritrūko kantrybės

Tikriausiai prisimenate tą jausmą, kai vaikystėje apsilankote atrakcionų parke ir jūsų mažos, nekaltos akys nuoširdžiai raibsta. Pabandote to, paragaujate ano, nustembate dėl trečio. Tada galiausiai ryžtatės atsisukti į tai, ką jau kurį laiką pastebėjote akies krašteliu, bet smegenys sąmoningai ignoravo…

Saldymedžio Pica; licorice pizza; apžvalga; recenzija; iliustracija;

„Saldymedžio pica“ (2021) apžvalga: Dar vieną gabalėlį, prašyčiau

Seniai mačiau filmą, kuriam taip patikų bėgti. Galėčiau ginčytis, kad brolių Safdžių iki tobulumo nušlifuotas Uncut Gems (2019), ar kad ir tas pats nepažabota energija pulsuojantis Good Time (2019) turi daugiau kadrų, kuriose kažkas kažkur (nuo kažko) bėga. Bet režisūros virtuozas Paul’as Thom’as Andersonas savo pastarajame Saldymedžio pica (2021) filme pranoko pats save.

Lamb (2021) arba gaminant keisčiausią 2021-ųjų kino padarą

Iki šiol turėjome Frankenšteiną ir Ksenomorfus. Legendinį „Pano labirintų” perbalusį, akis delnuose besinešiojantį padarą. Peržiūrėjus visų išgirtą bei apkalbėtą Valdimar’o Jóhannsson’o siaubo-komedinį debiutą „Lamb” (2021), nusprendėme pašnekinti filmo prekinio veidelio kūrėjus ir sužinoti, kaip buvo įgyvendintas šis siaubingai mielas filmo padarėlis

squid game

Squid Game (2021) apžvalga: Saldi gyvybės kaina, arba mes pasmerkti

Kaip čia taip nutinka, jog kiekvienų metų gale Netflixe iš dangaus nusileidžia kažkokia laida ir visiškai pasiglemžia visus, Netflixui sielas už skaitmeninį kokainą pardavusius žiūrovus? Praėjusiais metais šiaip ne taip įkalbėjot parašyti tuomet populiariausio serialo „Queen’s Gambit” apžvalgą. Dabar atėjo eilė pakalbėti apie pasaulį visai netikėtai užklupusią, vos per kelias savaites į žiūrimiausios Netflixo laidos poziciją per visą kanalo istoriją užsiropščiusią Hwang Dong-hyuk dramą „Squid Game”.

Ką žiūrėt šį Heloviną? (2021 versija)

Siaubo filmai. Helovinas — dvi mūsų mėgiamos progos, kurios dera taip pat puikiai, kaip Džem’pub’as, lipnus parketas ir “gėdos kelias” namo. Nors šiais metais, apart kelių neblogų egzempliorių, tikėjomės išvysti daugiau “post-Covid’inių” siaubekų, “derlius” kaip niekad yra gausus. Štai mūsų kruopščiai atrinktas 2021-ųjų siaubo filmų crème de la crème.

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis 2021 apžvalga

Nežinau kaip jūs, tačiau žengti į Vilniaus dokumentinių filmų festivalį, seniausią tarptautinį dokumentinio kino festivalį Baltijos šalyse buvo keista. Tikriausiai todėl, nes dokumentiniai filmai nebėra kažkas, į ką spoksant surandi savo apsipūtusius kambariokus ar įsijungi prie sekmadienio pusryčių stalo…

Žaliasis riteris (2021) apžvalga: Aukšto pilotažo pornografija Artūrinės fantastikos mėgėjams

Praėjo keturi metai po to, kai Guy Ritchie prisilietė prie Karaliaus Artūro IP ir kuriam laikui atbaidė visus nuo tolimesnių mėginimų kažką įdomaus daryti su šia epine legenda kino ekrane. Tuomet, pasirodė režisierius David Lowery su visa A24 chebra užnugaryje ir pristatė turbūt kiečiausią 2021 metų filmą, pastatytą pagal XIV amžiaus poemą. Čia galvos ritasi, užsiliepsnoja, laikas sukasi kartu su objektyvu, gyvena milžiniški Titanai, šnekančios lapės, miško dvasios…

Meinstrymas (2020) apžvalga: 50y50 arba internetinės šlovės kaina

Ankstesniais laikais realybės šou mums parūpindavo TV. Šiais – realybės šou personifikavosi į žmonių formą. Jie yra visur ir vienas už kitą absurdiškesni, idiotiški, bet tuo pačiu – įdomesni stebėti. Šių fenomenalių individų kultūra taip giliai įsišaknijusi į interneto struktūrą, jog jų atsikračius (ar pavertus paprastais civiliais) mūsų mėgstamiausia laisvalaikio forma kaip kortų namelis subyrėtų… Po šiai dienai egzistuoja keli režisūriniai bandymai “užkonservuoti” šį judėjimą ateities kartoms. Tačiau nei vienas režisierius (kol kas) nesugebėjo tobulai atkoduoti dabartinės influencer’ių kultūros DNR su visomis jos machinacijomis ir po Instagram’o filtrais paslėptomis pusėmis. Ar Gia Coppola’os “Meinstrymas” yra tas vienintelis?

DOTA: Dragon’s Blood (2021) anime apžvalga

Nutiesęs pagrindus LoL’ui, Heroes of the Storm bei kitiems MOBA žanro žaidimų gigantams, Dota seka Netflix’o Castlevania ekranizacijai iš paskos ir keliasi į TV ekranus. Tik ar šis anime vertas laiko, kurį verčiau galėtum praleisti žaidžiant?

Minari (2020) apžvalga: Amerikietiška svajonė

Ar pastaruoju metu matei filmą, kuris primintų, jog taip pasiilgai kino teatro, kad reikiant atsisėstum prieky kėdę bespardančio vaikiščio? Ar sutiktum sėdėti seanse, kuriame tikrai kažkas per garsiai prieky juoksis, šnekės ir tave vienintelį tai erzins? Pastarųjų metų DFCito favoritas “Minari” yra būtent vienas iš šių retų kaip raudonasis smaragdas filmų

Begin typing your search term above and press enter to search. Press ESC to cancel.

Į viršų