DFCitas

Jei turi dėmesio vertų istorijų, kuriomis norėtum pasidalinti, ar domina rašymas mūsų komandoje - parašyk info@dfcitas.lt Jei turi dėmesio vertų istorijų, kuriomis norėtum pasidalinti, ar domina rašymas mūsų komandoje - parašyk info@dfcitas.lt

Lietingą, pirmąjį, pavasario trečiadienį Vilniaus muzikos klubas „Tamsta” jau vienuoliktą kartą subūrė visus po savo stogu, jog, kaip ir kasmet, ištrauktų dar negirdėtus alternatyvios muzikos garsus iš garažų/rūsių ir supažindintų juos su vis didėjančia Lietuvos melomanų šutve; ar sugrąžintų senbuvius, kurie ant tos pačios scenos, per kelerius metus, užaugę, pademonstruotų, kaip patobulėjo nuo pirmojo išlindimo iš garažo. Kaip iš dukart panaudoto, komedijinį efektą greitai prarandančio, termino supratote, kalbame apie Garažas’20.

Neslėpsiu, pati stebiu „Garažą” jau ne vienerius metus: kadaise paaugliškos svajonės suburti savo roko grupę ir sudalyvauti tokiame konkurse, tuomet prilygusiam kažkam kosmiškam ir, atrodo, neįgyvendinamam, šiek tiek liko užmarštyje; tačiau po kurio laiko man pavyko atsidurti kitoje barikadų pusėje – stebėti kaip tie patys, beprotiškai  jauni, energingi, užsidegę, žmonės lipa ant Garažo scenos su didelėmis muzikinėmis svajonėmis.

Konkursas, skaičiuojantis jau vienuoliktus metus, gali pasigirti tapęs atspirties tašku šiandien Lietuvoje gerai žinomoms, alternatyvios muzikos, grupėms: Solo Ansamblis, Ba, jautì, Abudu, Kedrostubùras – kažkada šie muzikantai (ir daugelis kitų) trypčiojo ir rėkavo „Garaže”, kitokiems garsams nusiteikusios publikos akivaizdoje, o dabar tą patį daro prieš „M.A.M.A’s”, „T.Ė.T.Ė’s” ir kitus šeimos narius.

Garažas; Garažas'20; I pusfinalis; Grupių konkursas; tamsta club; vilnius;

Renginio vedėjas, charizmatiškosios grupės Saulės Kliošas siela ir širdis, Laurynas Šarkinas, akcentavo, kad šiais metais „Garažo” devizas kviečia muzikines grupes „ne konkuruoti, o kurti, mylėti muziką ir atrasti save kaip kūrėją„, ir susitelkti į visus vienijančią jėgą – taip, taip, mūsų mylimą muziką!

Apsidairius aplink, nuskenavus besirenkančią publiką, buvo galima pamatyti dideles palaikymo komandas bei ankstesnių metų dalyvius. Šis vaizdas tik patvirtina keletą metų iš eilės Lietuvos muzikiniame pasaulyje vyraujančią tendenciją, konkurencijos jausmą keisti begaliniu palaikymu ir noru, visiems susitelkus, kartu nešti lietuviškosios muzikos vėliavą iki begalybės.

Laikrodžiui skaičiuojant kiek daugiau nei 20:00, pirmoji į sceną žengė Gintarė Klara Juknaitė su grupe. Prisimenant seną, gerą, pasakymą, „pasirodyti pirmiesiems visada yra sunkiausia”, ši grupė, matyt, jį paliko savajame garaže: simpatiška vokalistė, su muzikantais užnugaryje, švelniu, vos ne bardišku, skambesiu nuteikė jaukiai vakaro pradžiai. Tuo tarpu, Kieno Mishke Kankorezhiai drąsiai galėtų patekti į originaliausių grupių pavadinimų sąrašą (šalia 33 proc. kiaulių pakeliui į Vatikaną ar Garazhe nerūkoma). Jauni vaikinukai iš Šiaulių ant scenos atnešė rokenrolo dvasios ir trankaus gitarų skambesio.

Tretieji pasirodė grupė MellowMonday, tiek komisiją, tiek klausytojus, „lengvai” nustebinę absoliučiu sceninės nekaltybės praradimu. Užgrojus pirmiesiems akordams, kūnui pradėjus jausti ausiai pažįstamą ritmą, mintyse iškilo klausimas: „Kur aš esu tai girdėjusi? ” Pasirodo, tai klasika tapęs Mac Demarco „Freaking out the neighborhood”, kuris manęs tikrai nepaliko abejingos. Iki šimtaprocentinio, autentiško, perdainavimo tetrūko susiversti butelį „Jameson’o” ir (pusnuogiems) pašokinėti ant garso aparatūros, kaip tą, karts nuo karto, daro dėdė Mac’as; tačiau tam yra kiti metai.

Renginiui įpusėjus į sceną žengė beprotiškai jauni, vos 16-17 metų, tą vakarą didžiausią palaikymą turėję muzikantai iš Šakių – Mėlyna. Shoegaze, post/alternative roką grojanti grupė klausytojus perkėlė į kitas galaktikas, kurias pasiekus, buvo sunkoka sugrįžti į tuometinį, dabarties, momentą. Muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, komentuodamas grupių pasirodymus, šiuos jaunuolius išskyrė kaip „asmeninį pastarųjų metų lietuviškos muzikos atradimą”.

Kita, dar viena regos ir klausos aparatus patraukusi, grupė Long Road Eve susibūrė būtent šiam konkursui. Crazy! Indie/Indie-Folk stiliaus skambesys nuteikė pamąstymams: „kas tas Rokas, dirbantis Maximoje?”; bei smagiems šokiams. Renginio vedėjas Laurynas Šarkinas, pagautas geros nuotaikos, paprašė jaunųjų muzikantų pakartoti antrosios dainos priedainį, kuris, tenka pripažinti, užkabino ir nebepaleido.

Garažas; Garažas'20; I pusfinalis; Grupių konkursas; tamsta club; vilnius;

Paskutinieji savo muzika pasidalinę dalyviai, trenktu, tačiau linksmu, pavadinu – Kozmik Pacany. Eksperimentiniai garsai su džiazo elementais, demonstravo profesonalumą, kuris, pasak ne vieno komisijos nario, netgi per geras  konkursui. Jei prisiminus šių jaunųjų, talentingų, muzikantų užsidegimą tau nesinori šypsotis ir linkčioti galva, matyt, galvoji tikrai ne apie Kozmik Pacany; o gal, tiesiog, savo klausos aparatą pametei…

Sugrojus visoms grupėms, komisijai kibus į darbus, renkant dvi geriausias grupes, kurios keliaus į finalą, atėjo eilė balsuoti ir žiūrovams. Belaukiant rezultatų, galvoje sukantis įvairiausioms mintims, iškilo noras pasidžiaugti, jog dauguma skambėjusių dainų tekstai buvo atliekami lietuvių kalba, kas tampa pastarųjų metų trendu – grįžti prie gimtosios kalbos, skleisti jos galią bei vienytis jos skambesyje nebėra lėkšta – it’s cool now. Atsiprašau, tai yra rock n’ roll’as!

Susumavus žiūrovų ir komisijos rezultatus, paaiškėjo, kad į finalą keliauja tikrai to nusipelnę: Mėlyna ir Kozmik Pacany. Komisijos nariai, pasirodo, turi klausą ir muzikinio Olimpo link pasiuntė žiūrovų bei jų klausos receptorių palankumą užsitarnavusius muzikantus, kurių jau dabar nekantraujame dar kartą pasiklausyti Balandžio 15, finale.


DFCito komanda, kaip reikalas atitrypčiojus „Tamstos” parketą, taip pat gavo pasveikinti grupę Mėlyna su pirmąja vieta ir juos pašnekinti, paklausinėti apie jaunųjų muzikantų pergalingus įspūdžius:

Kokios mintys sukasi po pirmojo pusfinalio, tapus tiek komisijos, tiek klausytojų, favoritais?

Esame labai apstulbę! Tiesa sakant, apie „Garažą” kalbėjome vos tik susikūrus. Vieną dieną sugroti „Tamstoje” tikriausiai buvo viena iš mūsų svajonių. Esame labai laimingi, kad sužavėjome savo muzika kitus. Darome tai, kas mus veža ir dabar matome, kad tai patinka ir tuo džiaugiasi daugelis kitų.

Kaip manote, kas tapo tuo jūsų išskirtiniu „cinkeliu” „išnešusiu stogus” net patiems didžiausiems Lietuvos muzikos atstovams?

Tikriausiai mūsų užsidegimas ir kūriniai, kurie mums begrojant patiems „nuneša stogus”.

Garažas; Garažas'20; I pusfinalis; Grupių konkursas; tamsta club; vilnius;
Mūsų melomanines širdis mėlynai nudažiusios grupės nariai
Esate dar labai jauni, tačiau jūsų dainų tekstai kalba apie didelius dalykus. Kas jus įkvepia kurti? Galbūt turite grupių, kurias galėtumėte įvardinti kaip savo mokytojus?

Dainų tekstai ateina patys, iš gyvenimo patirčių, kad ir kokios jos būna. Nesame daug patyrę, bet rašome apie mūsų paauglių gyvenimą ir to gyvenimo patirtis, kurios labiausiai pasilieka galvoje.

Turime grupių, iš kurių semiamės motyvacijos, patarimų – tiek muzikos tikslais, tiek organizavimo ir pan. Tai būtų jautì ir Abudu vokalistas Domantas (Starkauskas). Kalbant apie tai, kas mums patinka iš grupių, jų kūrybos, tai greičiausiai būtų didžioji Lietuvos grupių dalis, kurie kuria lietuviškai ir išskirtinai.

Esate kilę iš Šakių miestelio, kaip ir kita šiuo metu „ant bangos” esanti grupė Abudu. Ar palaikote ryšius vieni su kitais? Galbūt sulaukėte kokių nors muzikinių patarimų ar pastebėjimų iš savo kraštiečių?

Palaikom ryšį su Abudu vokalistu Domantu. Labai yra džiugu, kai tave suartina muzika ir tas pats miestas. Iš Domčiaus gavom tikrai daug gerų patarimų ir pagyrimų ir jis mus tikrai labai stumia į priekį. Džiaugiamės galėdami palaikyti ryšį su tokiu žmogumi.

Vienas iš komisijos narių, muzikantas Giedrius Nakas, minėjo, jog su dideliu džiaugsmu klausytųsi jūsų albumo ar nueitų į koncertą. Ar netolimoje ateityje galime sulaukti kažko didesnio iš grupės Mėlyna?

Na, albumas dar toli šaukia, neturim pakankamai kūrinių tam. Bet pažadam išleisti keletą singlų, kai tik juos įrašysim. Patys labai to nekantraujam! Gan daug žmonių rašė, jog laukia daugiau. Tačiau dar teks šiek tiek luktelt ir pasidžiaugt mūsų kūriniais gyvuose pasirodymuose.

 

Iki sekančio karto, II pusfinalyje, kovo 18-tąją! 🤘