fbpx

„Sight & Sound“ Geriausių visų laikų filmų TOP 100 sąrašo apžvalga

Nežinau, kas labiau gąsdina: tai, jog visos didžiosios lietuvos publikacijos, įskaitant ir kino kritikos-naujienų „vėliavnešį“ žurnalą „Kinas“, kolektyviai nusprendė apsimesti, jog praėjusią savaitę gerbiamiausių pasaulio kino kritikų, profesorių bei režisierių sudarytas kartą per dešimtmetį organizuojamas „Geriausio visų laikų filmų“ top’as – kinematinis „Rolling Stone“ leidinio „Geriausių visų laikų albumo“ sąrašo ekvivalentas – tiesiog neįvyko? Ar tai, jog pirmoje jo vietoje atsidūrė režisierės Chantal Akerman eksperimentinis, feministinis, 3.5 val. trukmės filmas Jeanne Dielman, 23, quai du commerce, 1080 Bruxelles (1975)?

Permuškime pavarą „žemyn“ ir pradėkim nuo pradžių. 1952-aisiais vienas seniausių ir labiausiai gerbiamų žurnalų apie kiną „Sight and Sound“ nusprendė padaryti kai ką ekstravagantiško: paprašyti 85 kino kritikų sudaryti savo asmeninius top 10 mėgstamiausių kino juostų sąrašus. Sulaukus atsakymo iš 63 piliečių, žurnalo redakcija surikiavo balsus ir taip buvo išrinktas pirmasis visų laikų geriausias filmas – prieš ketverius metus išleista neorealistinė drama Bicycle Thieves. Tame pačiame sąraše buvo dveji Čaplino filmai bei „tyliosios eros“ smaragdas The Passion of Joan of Arc (1928).

Kadras iš naujojo visų laikų geriausio filmo „Jeanne Dielman, 23, quai du commerce, 1080 Bruxelles“

Per ateinančius dešimtmečius, nubalsuoti geriausią visų laikų filmą buvo kviečiama vis daugiau ir daugiau apie kino amatą bent kruopelytę nusimanančių žmonių. Ir po šiai dienai kino klasikomis žinomi filmai, kaip Citizen Kane, Vertigo ar tas pats Felinio 8½ pradėjo įsipatoginti top’o viršūnėje, metai iš metų besivaržant tik tarpusavy ar su pačiais savim (teatrališkasis Orson’as Welles’as, Citizen Kane režisierius, 1972-aisiais buvo atsakingas už tris iš dešimties geriausių visų laikų filmų). 2022-ųjų rinkimuose dalyvavo daugiau nei 1600 kino pasaulyje besisukančių piliečių, dvigubai daugiau nei 2012 metų leidime ir tuziną daugiau nei pirmajame.

Jei Rodžeris Ebertas, visų mylima kino kritikos emblema, išvystų šio dešimtmečio top 100 „duodu galvą“, jog vyrukas bent sekundei kape suspurdėtų (R.I.P). Kodėl? Geriau šio klausimo atsakyti už maestro, First Reformed (2017) ir Master Gardner (2022) filmų režisierių Paul Schrader’į negalėčiau atsakyti: „Praplėčiant balsuotojų bendruomenę ir taškų sistemą, šių metų „Sight and Sound“ rezultatai atspindi ne istorišką tęstinumą, bet politiškai korektišką perstumdymą“. Bingo.

Taip, tai pasakė 76-erių režisierius, kuris kaip ir daugelio mūsų seneliai gali būti ne tokie tolerantiški radikaliems pokyčiams. Tebūnie. Tačiau dėl filmo, nukarūnavusio ištisus dešimtmečius dėl pirmos vietos besivaržančius Vertigo ir Citizen Kane Jeanne Dielman – antakius kilstelėjo ne tik priešistorinių laikų legendiniai režisieriai. Jaunas režisierius, kurį diena po sąrašo anonso kalbinau ir kuris buvo vienas iš 1,639 kviestinių balsuotojų, apie galutinį top’ą išsireiškė panašiai: „Jie net nesistengia slėpti, kad bando ištaisyti praėjusių kartų negandas“. (jis paprašė vardo neminėti)

Tai, jog ši klasikinė, tačiau ne ką mažiau už namų darbus migdanti eksperimentinė juosta apie vienišą motiną, kuri vienu momentu 3 minutes nejudant iš savo posto skuta bulves, peršoko 35 sąrašo vietas (iš praėjusio dešimtmečio sąrašo) ir pirmą kartą per visą top’o istoriją „geriausio visų laikų filmo“ titulą užtarnavo moteriškos lyties režisierei – turėtų ne vieną sugluminti. Pritariu, jog su Chantal Akerman kūryba, kaip ir su klasikine literatūra (bent „Lolita“ ar „Rugiuose prie bedugnės“), turėtų susipažinti visi tikri kinomanai. Nesijauskit kalti, jei filmui įpusėjus užmigsit… Visi tą praėjom.

Visgi, daugiau užuominų, kaip ir kodėl įvyko toks radikalus tektoninių plokščių persistumdymas paaiškėja gerai peržvelgus visą šimtuką geriausiųjų. 2012-ųjų sąraše, Akerman buvo viena iš dviejų moterų prasimušusių į šimtuką (kartu su Claire Denis Beau Travail (1998)). Šį kartą sąrašas pasipildė 9 naujom režisierėm, iš kurių vienos atsiradimas net ir supratingiausiam gali įvaryti anafilaktinį šoką: Agnès Varda’os Cléo From 5 to 7 (#14), Céline Sciamma’os Portrait of a Lady on Fire (#30), Meshes of the Afternoon (#16), Věra Chytilová’os Daisies (#28) ir kt. Kuris tai filmas, leisiu atspėti Jums…

Kad jau visi kolektyviai nutarėm, jog juoda avis bandoje yra Portrait of a Lady on Fire, užimantis trisdešimtą vietą sąraše – kas per velniava? Nepaisant to, jog nuo šios dienos Sciamma’os juosta yra labiau gerbiama nei tokios klasikos kaip L’Avventura (#72) ar bet kuris Tarkovskio epas, kultiniai Lawrence of Arabia, Raging Bull ar Chinatown sąrašui sakė ate. Nereikia būti kino tendencijų analitiku, ar kaip jaunimas pasakytų #woke, jog suprastum, kodėl Polanskis, dar prieš kelerius metus kino ekranuose buvo atvaizduotas Tarantino Once Upon a Time in Hollywood (2019), irgi buvo išmestas už borto.

Visų laikų geriausių filmų TOP 20 pagal naująjį „Sight & Sound“ sąrašą

„Negi viskas taip blogai?“, tikriausiai klausiat savęs. Na, žiūrint iš teigiamos pusės, manau daugelis nudžiugs išgirdę, jog geriausių visų laikų filmų sąrašas pasipildė dvejom Miyazakio juostom: Spirited Away (#75) bei My Neighbour Totoro (#72). Pirmaisiais animaciniais filmais „Sight & Sound“ šimtuko istorijoje. Taip pat ir Bong Joon-ho Parasite (#90) už ką negaliu pykti (kad ir kiek pakartotinių peržiūrų prireiks, jog pilnai suprasčiau filmo „artistinę vertę“, kaip sako mano kino režisūrą studijavę draugai).

Tačiau už kiekvieną žingsnį tinkama linkme, naujasis „Sight & Sound“ sąrašas žengia du atgal. Kad ir kaip man patiktų Jordan Peele’o Get Out (2017), užimantis paskutinę vietą top’e, negaliu susitaikyti su mintim, jog šis siaubekas, po kurio premjeros mano tuometinė kino teatro juodaodė kolegė Shantel juokais-nejuokais paklausė „ar aš jau woke“, 1,639 balsuotojams atrodė labiau nusipelnęs, nei tarkim P.T. Anderson’o There Will Be Blood (2007) ar kito Anderson’o The Grand Budapest Hotel (2014). Ačiū, kad įtraukėt Kubriko The Shining (#88). Bet ar tikrai daugiau nei pusė tūkstančio žmonių Get Out rinksis kaip filmą, kurį su savimi vežtųsi į negyvenamą salą, reikiant kovos už jį kumščiais?

Gal krūvoje su 2016 „Geriausių metų filmo“ Oskaro nugalėtoju Moonlight (#60) ir Do The Right Thing (#24), Spike Lee klasika, kurią išleidimo metais Akademija atsisakė pagerbti, Get Out ir neatrodo toks iš piršto laužtas pasirinkimas, kaip gali atrodyti – visgi sąrašas pasipildė visais penkiais afroamerikiečių filmais (prisimenant, kokia revoliucija dar visai neseniai nugriaudėjo per visą Vakarų pasaulį vienam policijos pareigūnui kelieniu uždusinus juodaodį amerikos pilietį, žinojom, jog „revoliucija“ anksčiau ar vėliau pasieks ir kino industriją). Tačiau nėra klaidinga manyti, jog Jordan Peele’as šiame sąraše atsidūrė tik todėl, nes dauguma jaunųjų kritikų, kurie buvo pakviesti prisijungti prie balsavimo, jautėsi atsakingi už afroamerikiečių režisierių spragos užpildymą ir nieko geriau nesugalvojo. Net neabejoju, jog 2032-ųjų leidime jau yra skaptuojama vieta visiems laikams kino industriją pakeitusiam The Avengers (2012).

Ką visa tai reiškia? Na, tik tiek, kad politišku korektiškumu apsiginklavusių naujosios kartos kinomanų balsas reiškia daug. Tą patį galima pasakyti ir apie interneto įtakos svarbą (apie tai labai puikiai aprašė kolega iš „Escapist“ leidinio), atkuriamų kino juostų prieinamumą ateinančios „Sight & Sound“ sąrašo versijos ateičiai. Galiausiai, kaip puikusis Rodžeris Ebertas pasakytų, kad visi sąrašai su prierašu „geriausias“ yra viso labo propaganda, iš kurios nebent savo pačio edukacijai gali susirinkti tikrai dėmesio vertų filmų. Ir jei kas klaustų manęs, režisierių top’as yra žymiai logiškesnis – vien dėl stipriausios visų laikų karinės juostos Come and See (#41), A Woman under the influence (#19) bei The Godfather Part II (#26).

Pabaigai, jūsų teismui, štai kaip atrodytų mano asmeninis, gan prasčiokiškas „Geriausių visų laikų“ filmų top 10 (kuris kiekvieną dieną keičiasi):

  • 1. The Master (Paul Thomas Anderson)
  • 2. Whiplash (Damien Chazelle)
  • 3. Burning (Lee Chang-dong)
  • 4. No Country for Old Men (broliai Koenai)
  • 5. Apocalypse Now (Coppola)
  • 6. Interstellar (Christopher Nolan)
  • 7. American Honey (Andrea Arnold)
  • 8. Dr. Strangelove or: How I Learned to Stop Worrying and Love the Bomb (Kubrick’as)
  • 9. Taxi Driver (Scorsese)
  • 10. La La Land (Damien Chazelle)
DFCito įkūrėjas - negali normaliai funkcionuoti be kino, kasrytinės dozės sausų pusryčių, užsienio literatūros
Posts created 50

Begin typing your search term above and press enter to search. Press ESC to cancel.

Į viršų