Regis prabėgo dar vienas puikus vakaras, pilnas gyvos muzikos garsų bei neatrastų vardų. Gražia tradicija tampantis jaunų grupių konkursas „Garažas” išties prisideda prie to, jog trečiadienio vakarus leistume ne prie savo mylimų, mirga-marga dėžučių, maitinančių jau n-tąjį Netflix’o serialą, o ateitume palaikyti bei paklausyti tų, kurie žengia savo pirmuosius žingsnius muzikinės Valhalos link.
Neatsistebint, kaip greitai persimainė orai, išaušus pirmajam kalendoriniam rudens trečiadienio vakarui, šluostau dulkes nuo senai dėvėtos kožos, Martens’ų ir traukiu „Tamstos” link.
Trečiasis konkurso pusfinalis išties išsiskyrė iš prieš tai buvusiųjų savo neįtikėtina energija bei netylančiomis publikos ovacijomis, kurių susirinkę melomanai tikrai negailėjo. Kaip visada šmaikštus konkurso vedėjas Laurynas Šarkinas teigė, jog tam tikro dažnio garso banga, gali sunaikinti visus virusus, tad pozityvo pagauti klausytojai su didžiuliu nekantrumu laukė, kada galės decibelais užbombarduoti pirmuosius vakaro atlikėjus.
Vakarą atidarė aštuonių muzikantų ansamblis Grūviai iš Varėnos. Džiazo bei soulo elementai lengvai apšildė publiką, leido įsivaizduoti, jog esi viename iš Brodvėjaus barų ir tiesiog chilini klausydamas laisve alsuojančios muzikos. Užgrojus dainai „Red Wine” grupė visus kartu kvietė pakelti raudonojo vyno taures ir kartu lengvai pasvinguoti. Džiazo standartų įkvėpta kūryba ir švelnusis kūrinys savo melodijos subtilybėmis maloniai priminė vieną didžiausių džiazo hitų, Ellos Fitzgerald „Black Coffee”.
2017-ųjų La La Land protagonistas filmo metu pasakoja apie džiazą: „Tai konfliktas ir kompromisas (tuo pačiu metu), ir tai… skamba naujai kiekvieną kartą. Kiekvieną vakarą vis kitokie garsai! Ir tai miršta.” Besiklausant nuotaikingo jaunuolių pasirodymo, negalėjau neprisiminti šių miuziklo eilučių. Taip, galbūt Naujajame Orleane užgimę garsai šiomis dienomis, bent Lietuvoje, gyvena populiaresnių žanrų užnugaryje. Tačiau kol tokios grupės kaip Grūviai moderniai, bet klasiškai bando atrasti šviežių garsų šioje gyvybe atsiduodančioje muzikoje – džiazas gyvuos. Ir jo, kaip niekad, norėsis klausytis vis daugiau ir daugiau…
Antrieji pasirodė kolektyvas Your Chair, Mrs. Smith. Grupių prisistatymuose nekurdami didžiulių, kartais per daug išraiškingai rėkiančių esė apie save, kolektyvas kukliai bei trumpai prisistatė kaip jauna grupė iš Klaipėdos, grojanti alternatyvų indie roką.
Stebint šiuos vaikinukus iš pajūrio kilo daug pozityvių minčių. Ir nors jų pasirodymas priminė vieną užsitęsusią įžangą, kuri taip ir nevirto į kažką, kas verstų pasileisti plaukus – mane išties maloniai nustebino vokalisto balso tembras. Mielieji klausytojai, prieš jus vyriškoji Annie Lennox versija! Jaudulys ir nesuvaidintos emocijos bylojo, kad po metų kitų šie jaunuoliai atneš naujų vėjų lietuviškoje indie roko scenoje.
Pasirodant tolimesniems konkursantams, sunkiosios muzikos mylėtojai kaip mat pradėjo raityti rankoves: merginų grupė Amnezija lipdamos į sceną parodė, kad atėjo laikas merginoms nešti roko muzikos vėliavą. Grupė, tarsi panašaus skambesio, kaip ir jų muzikinės pusseserės – Crucial Features. Jei būčiau koks dailus vyriškis, išties negalėčiau atitraukti ne tik ausų, bet ir akių – kas gali būti seksualiau, nei matyti merginą grojančią bosine gitara ar negailestingai, be jokio rezervo, lazdelėmis ritmą mušančią būgnininkę, kuri tapo absoliučia to vakaro karaliene. Stebint jas tikrai neištiks jokia amnezija, priešingai – pasirodymas, lyg koks energijos užtaisas, burnoje nepaliks pigaus metalo skonio ir ilgai išliks atmintyje.
Ketvirtoji savo autorine kūryba dalinosi grupė Wrong Way iš Vilniaus. Muzikiniu skambesiu labai artima prieš tai grojusioms merginoms. Grupės vokalistė, tarsi turėdama aiškią žinutę, skatino tautų draugystę bei muziką be jokių sienų. Klausant kolektyvo akis ir ausis negalėjo nepastebėti ar neišgirsti smulkių detalių, kurios suteikė tam tikro žavesio: gitaristo švelnūs prisilietimai savajai gitarai, tarsi tikrajai mylimajai; ar vokalistės įtaiga balse, kuri, regis, iki balso stygų nutraukimo varys, bet tikrai nei minutei nesuabejos kiekvienu išleistu garsu.
Vakarui pagavus pagreitį toliau džiugino MOOD. Turbūt vienas estetiškiausių pasirodymų šių metų Garažo konkurse. Klausant indie-pop dainų pasijutau, jog esu šių vietoje nenustygstančių, profesonalių muzikantų soliniame koncerte. Lengva nuotaika, pozityvūs garsai ir charizma. Po šio pasirodymo abejingų neliko.
Po geros nuotaikos užtaiso išgirdome ir pamatėme tai, ko greičiausiai nelabai esame regėję ant lietuviškos muzikos scenos pastarąjį laikotarpį. Baleto terminu Plié pasivadinę vaikinai scenoje surengė ištisą performansą. Stebint šiuos juoduosius princus galvelėn atėjo mintis, jog sėdi teatre ir stebi spektaklį, kuris balansuoja tarp visiškos beprotybės ir tikro profesionalumo.
Pradžioje dominavę rytietiški garsų motyvai greitai persimainė į vokalisto balsą, o pats vokalistas iš bachūriuko su juoda maike į kokį nors tai piktąjį burtininką iš tų, mums visiems iki skausmo pažįstamų, ekranizuotų pasakų. Atrodo, tetrūko kelių akimirkų iki suvokimo, kad gali kristi scenos žibintai ir dūžti visa aplink esanti technika. Teatrališkumo būta daug, bet kur ta riba tarp kokybiško pasirodymo ir kičo?
Nepaisant kylančių įvairiausių minčių, sunku nepripažinti, jog visų akys buvo nukrypusios tik į juos, o baigus groti, ne vienas žiūrovas atsigręžė į šalia sėdintį kaimyną linkčiodamas galva, nuo to ką ka tik matė. Merci beaucoup Plié.
Po lengvo šokiravimo, atėjo laikas grįžti į ramybę bei užbaigti vakarą. Paskutinieji ant scenos lipo alytiškiai – Velvet, turėję vieną didžiausių palaikymo komandų. Jiems žengus ant scenos, supranti, koks akivaizdus kontrastas iškyla tarp to, ką matėme bei girdėjome prieš tai, ir kas yra paruošta šiai akimirkai. Nuoširdus muzikantų tikrumas pasirodymo metu visus susirinkusius privertė susimąstyti apie ką apskritai yra muzika. Gali būti didžiausiu profesionalu, bet neturėti to nuoširdaus jausmo ir tikėjimo, tuo ką darai. Būtent apie tai – apie tyrus jausmus, o ne apie natas ar C-bemolius – ir dainuoja Velvet.
Indie muzikos garsai ir vokalistų duetas priminė praėjusių metų Garažo nugalėtojų Šuo Leila frontmen’ų duetą. O daina „Mėnuli” atgaivina prisiminimus apie pirmąją meilę su visa romantika priešakyje, kai pirmą kartą pabučiavai jį ir kartu stebėjai mėnulį, skęstantį žvaigždėtoje naktyje. Pajutę pozityvios energijos radiaciją klausytojai lydėjo jaunuolius bravo! šūksniais.
Sugrojus visoms grupėms, įprastinė, bet tuo pačiu sudėtingiausia procedūra kaip ir visuomet yra balsavimas. Kurios dvi grupės keliaus į finalą? Išties, šis pusfinalis buvo tikra bomba. Regis, su kiekvienu etapu darosi sunkiau išrinkti tik dvi grupes, kitoms tariant „ačiū ir iki pasimatymo” kitąmet. Visgi konkursas yra konkursas, eliminacijos neišvengsi…
Po šaunaus vakaro paaiškėjo, jog komisijos ir publikos simpatijos keliauja antrają vietą iškovojusiems romantikams Velvet, bei pirmąją – teatrališkiesiems Plié.
Su jais susitinkam rugsėjo 23-ąją finale. Kas iškovos likusius du kelialapius į muzikos fiestos finišą paaiškės jau šiandien – paskutiniame, ketvirtajame Garažo pusfinalyje! O kad laikas iki renginio neprailgtų, paliekam Jus su trumpučiu interviu su antrosios vietos nugalėtojais, grupe Velvet.
Kaip jaučiatės po trečiojo Garažo pusfinalio, kuriame išties netrūko stiprių pasirodymų? Kokios emocijos aplankė sužinojus, jog patekote į finalą?
Jaučiamės labai gerai. Džiaugiamės, kad buvome įvertinti ir atrinkti tarp geriausių. Prieš metus mes tik būtume pasvajoję apie finalą – visa tai atrodė labai sunkiai pasiekiama. Bet nuo pernai visas sunkus darbas, išlipimas iš komforto zonos, atsidavimas tam, ką nuoširdžiai mėgsti įrodė, kad jei labai nori ir stengsiesi – gali viršyti savo lūkesčius.
Kaip manote, kokios grupės savybės pavergė tiek komisijos, tiek publikos širdis? Ką laikote savo išskirtiniu bruožu?
Tikriausiai teisėjai ir publika įžvelgė mūsų nuoširdumą ir atsidavimą kūrybai ir atlikimui scenoje. Grojame ne pirmi metai, vienas kitą pažįstame ir puikiai jaučiame. Gal todėl ir esame mes penkiese, o ne kiekvienas atskirai.
Minėjote, jog savo muzikinio stiliaus dar ieškote. Kokios grupės ar atlikėjai įkvepia jūsų kūryba, kokios muzikos klausotės?
Kiekvienas iš grupėje esančių narių klauso labai skirtingą muziką – tiek Lietuvos atlikėjų bei užsienio. Tačiau susitikę visi atrandam daug panašumų, kuriuos perteikiam į dainas.
Esate kilę iš Alytaus. Ar tiesa, kad jaunimas iš mažesnių miestų yra daug atviresnis ir tikresnis, nei augusieji didmiestyje? Kuo šiandien gyvena ir ką veikia Alytaus jaunimas? Kokia muzikinė situacija?
Na, tikriausai viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Ar jis užaugo mažame miestelyje, ar dideliame mieste – tai neturėtų turėti didelės įtakos žmogaus charakteriui. Kiekvienas esame savaip jautrios ir atviros asmenybės, nesvarbu iš kur būtume kilęs.
Alytaus jaunimas yra labai įvairus, tačiau vis daugiau ir daugiau mūsų mieste atsiranda jaunų grupių, kurios bando kurti ir nebijo išreikšti savęs.
Ką planuojate veikti Garažui pasibaigus, ar jau esatę numatę, kuo pradžiuginti naujienų laukiančius grupės gerbėjus?
Pasibaigus konkursui, greitu metu koncertų nenusimato. Tačiau planuojame toliau dirbti prie savo pirmojo albumo, kurį, tikėkimės, galėsite išgirsti labai greitai.
