fbpx

Kino pavasario derlius: „Gražus sūnus” (2018)

Jei iki šiol svarstėt, kaip 22-ųjų metų aktorius, Timothée Chalamet, privertęs žiūrovus kilstelt vieną kitą antakį, pergalvojant iš pažiūros seksualiai nieko dėtų persikų funkcionalumą, turėtų pasauliui įrodyti, jog nepriekaištingai perteiktas Call Me by Your Name (2017) vaidybos talentas nebuvo viso labo sėkmingas atsitiktinumas – galite toliau nebesižvalgyti. Sprendžiant pagal paskutinį Timothée vaidmenį, atsakymas gan paprastas […]

Kino pavasario derlius: „Išgyventi Vasarą” (2018)

Marijos Kavtaradzės debiutinis ilgametražis filmas „Summer Survivors“ (2018) yra jautrus ir asmeniškas kelio filmas. Kelionės pradžia daug žadanti – jauna ir ambicinga psichologė Indrė (Indrė Patkauskaitė), neseniai įsidarbinusi psichiatrijos klinikoje, bet griežtai atsisakanti dirbti su pacientais, gauna užduotį – su seselės Danguolės pagalba pervežti du pacientus iš Vilniaus į saulėtąją Palangą. Pacientai, žinoma, ekstremaliai skirtingi […]

Kino pavasario derlius: „Jei Bylo Gatvė Prabiltų” (2018)

1950-ųjų Bugs Bunnio filmuke pavadinimu „Bunnis Didžiuosiuose Namuose“, visų mylimas, morkas nuolatos kramsnojantis personažas netyčiomis įsirausia tiesiai į garsiuosius Sing Sing pataisos namus (nebūkit suklaidinti šio skambaus vardo), kuriuose per klaidą, aišku, yra palaikomas nusikaltėliu. Sėkmingai atlikus Looney Tunes filmukams būdingą, klasika tapusį, drabužių apsimainymo manevrą su nerangiu kalėjimo prižiūrėtoju – tik tuomet kiškis atsiduria […]

Kino pavasario derlius: „Gyvenimas Aukštybėse” (2018)

Sakyti, jog filmai kosmoso tematika yra nykstanti rūšis, būtų šventvagystė. Nors teigti, jog kino magija užsiimantys režisieriai nesiliauja lepinti beribiais, žvaigždėmis-nulietais horizontais – taip pat nesąžininga. Visgi, kaip ir ilgai brandintam Cabernet Sauvignon, taip ir kraują stingdančioms kosmoso dramoms reikia laiko: Christopher Nolano metafiziniam galvosūkiui, Interstellar (2014), prireikė aštuonerių metų (ir keleto Merfio dėsnio vadovėlių); […]

Filmo apžvalga: „Ekstazė” (2018)

Nesusipažinusiems su Gaspar Noé kūryba, jo darbai gali pasirodyti ekstremaliausias vaizdelis, matytas (kino) ekrane – lyg kas kelerius metus nustebinantis saulės užtemimas, kurio metu, nori nenori, esi priverstas stebėti visą „šou“ be apsauginių akinių, o po to, vis dar apsvaigintam reginio, kurį laiką stebėti savo kasdienę aplinką visiškai kitoniškam pavidale. Ne paslaptis, jog šio prancūzų-argentiniečio […]

Begin typing your search term above and press enter to search. Press ESC to cancel.

Į viršų