Nežinau, kas labiau gąsdina: tai, jog visos didžiosios lietuvos publikacijos kolektyviai nusprendė apsimesti, jog praėjusią savaitę gerbiamiausių pasaulio kino kritikų, profesorių bei režisierių sudarytas kartą per dešimtmetį organizuojamas „Geriausio visų laikų filmų“ top’as tiesiog neįvyko? Ar tai, jog pirmoje jo vietoje atsidūrė režisierės Chantal Akerman eksperimentinis, feministinis, 3.5 val. trukmės filmas „Jeanne Dielman, 23, quai du commerce, 1080 Bruxelles“?
„Kaulai ir visa kita“ (2022) apžvalga: Saldžiai kartus Guadagnino sugrįžimas nuo kurio sunku nusisukti
Jei už kiekvieną iš kino salės patyliukais išsliūkinusį žiūrovą naujasis Luca Guadagnino filmas gautų po balą – „Kaulai ir visa kita“ būtų dešimtukas. Deja, kalbam ne apie Gaspar Noe kino juostą, kur bent vieno žmogaus pasišalinimas iš seanso, tradiciškai, įeina į bilieto kainą (režisieriaus malonumui)…
„Bodies Bodies Bodies“ (2022) apžvalga: Problematiški Z kartos siaubai
Kaip nerašyta taisyklė, kiekvienas pasiturintis, save gerbiantis paauglys, tėvams savaitgaliui išvykus bei rūmus patikėjus tavo globon, turi surengti narkotikų, alkoholio bei hormonų pertekusį vakarėlį. Nuo „Projektas X“ (2012), kurio paveldą tą pačią vasarą kinematinio vakarėlio įkvėpti tiek jauni lietuvaičiai, tiek amerikiečiai stengėsi realybėje atkartoti, iki kultinio „Superbad“ (2007) – tai sena kaip mūsų seneliai formulė, suktinės pavidalu perleidžiama iš kartos į kartą. Nuo ko ir prasideda Halina Reijn kruvinas bei problematiškas režisūrinis debiutas „Bodies Bodies Bodies“ (2022)
„Ne“ (2022) apžvalga: Amerikietiška svajonė, kuriai pritrūko kantrybės
Tikriausiai prisimenate tą jausmą, kai vaikystėje apsilankote atrakcionų parke ir jūsų mažos, nekaltos akys nuoširdžiai raibsta. Pabandote to, paragaujate ano, nustembate dėl trečio. Tada galiausiai ryžtatės atsisukti į tai, ką jau kurį laiką pastebėjote akies krašteliu, bet smegenys sąmoningai ignoravo…
„Saldymedžio pica“ (2021) apžvalga: Dar vieną gabalėlį, prašyčiau
Seniai mačiau filmą, kuriam taip patikų bėgti. Galėčiau ginčytis, kad brolių Safdžių iki tobulumo nušlifuotas Uncut Gems (2019), ar kad ir tas pats nepažabota energija pulsuojantis Good Time (2019) turi daugiau kadrų, kuriose kažkas kažkur (nuo kažko) bėga. Bet režisūros virtuozas Paul’as Thom’as Andersonas savo pastarajame Saldymedžio pica (2021) filme pranoko pats save.